Tam tikromis dirbtinėmis sąlygomis, žinduolių pieno baltymas ?-laktalbuminas, sudaro kompleksą su oleino rūgštimi. Žmogaus baltymo atveju šis kompleksas vadinamas – HAMLET (Human Alfa-Albumin Made Lethal to Tumor). Šis ir giminingi kompleksai pasižymi priešvėžiniu aktyvumu, kai vėžinės ląstelės žūva, o sveikosios – gyvos. Spėjama, kad HAMLET veikia ląstelės viduląstelinius ląstelės ciklo signalus. Storosios žarnos vėžio atvejais, dažniausiai nustatomos KRAS/BRAF genų mutacijos, kurios iškraipo ląstelės ciklą. Preliminarūs duomenys in vitro rodo, kad į HAMLET panašūs kompleksai gali būti taikomi žmogaus storosios žarnos vėžio gydyme, o efektyvumas gali priklausyti nuo vėžinių ląstelių audinio mutacijų. Tačiau, Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, žmogaus pieno baltymo naudojimas tyrimuose, o kartu ir gydyme – sudėtingas, dėl teisinio reglamentavimo, prieinamumo, ir kainos. Todėl, ieškoma nemažiau efektyvių alternatyvų. Nustatyta, kad kitų žinduolių ?-laktalbuminas, taip pat gali sukurti priešvėžinius kompleksus (EAMLET, kai naudojamas arklio pieno baltymas), tačiau duomenys, pateikti mokslinėje literatūroje, yra prieštaringi. Ne tik nustatomos skirtingos efektyvios dozės, bet ir ginčijamas faktas apie tokių kompleksų priešvėžinį aktyvumą. Struktūriniu požiūriu, skirtingų žinduolių baltyminiai kompleksai yra gana giminingi, todėl tikėtina, kad ši duomenų variacija susidaro, dėl skirtingų baltymo išskyrimo, gryninimo ar kompleksų sudarymo ir saugojimo procedūrų, kurios vis dar nėra optimizuotos. Projektas leis optimizuoti bioaktyvių EAMLET kompleksų sudarymą, kurių priešvėžinis efektyvumas bus išbandytas žmogaus storosios žarnos vėžio in vitro modeliuose su skirtingomis mutacijomis.
Projekto finansavimas:
KTU MTEPI fondas
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-04-01 - 2019-12-31
Projekto partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
