Šiais laikais vis daugiau diskutuojama apie sveiką ir subalansuotą žmogaus mitybą. Sveikatingumo ekspertai sutartinai teigia, kad kiekvieno žmogaus maisto racione žuvis turėtų atsidurti bent 2 kartus per savaitę. Tačiau prieš įsigyjant žuvį, svarbu paneigti ir gajus, visuomenėje paplitusius, mitus apie šį produktą.
1. MITAS: šaldyta žuvis nėra tokia gera kaip šviežia
Pramoniniu būdu žuvis šaldoma esant – 30 °C temperatūrai, naudojant specialią technologiją. Šaldant tokiu būdu išlaikomos visos naudingosios medžiagos. Tad nereikėtų bijoti, kad šaldytos žuvies kokybė blogesnė nei šviežios – kaip ir mėsos ar daržovių, žuvies maistinės vertybės išlieka ir šaldytoje žuvyje, jei tai buvo atlikta tinkamai.
Vis dėlto nusipirkus šaldytą žuvį, svarbu per ilgai neužtrukti kelionėje namo. Jei įsigijus šaldytą žuvį ją laikote šiltai labai trumpai (valandą ar kelias), ji nespėja atšilti, tada tokią žuvį dar galima dėti į šaldymo kamerą. Jei šaldyta žuvis visiškai atšyla, jos negalima vėl užšaldyti.
2. MITAS: riebi žuvis nėra sveika
Pagal savo riebumą žuvys yra skirstomos į 4 grupes: liesos žuvys (menkė, lydeka, ešerinės žuvys), vidutinio riebumo žuvys (karpis, šamas, kai kurios lašišinės žuvys), riebios žuvys (erškėtinės, lašišinės žuvys), labai riebios žuvys (ungurys, nėgės, stambios silkės).
Visuomenėje vyrauja mitas, kad sveika yra tik liesa žuvis, o štai riebi – nepalanki žmogaus sveikatai. Vis dėlto, liesos, dažniausiai baltos, žuvys vertinamos kaip visaverčių baltymų šaltinis, o riebiose jūrinėse gausu žmogui būtinų omega-3 riebalų rūgščių. Baltas žuvis rekomenduojama rinktis vakarienės patiekalams, o riebias – kai juntamas Omega-3 poreikis.
3. MITAS: žuvis – brangesnis produktas už mėsą
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sudaryta mėsos produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2018-2019 m. suvestinė atskleidė kiaulienos, galvijienos, dešros bei mėsos konservų vidutinę kainą. Pagal pateiktus duomenis, visų mėsos produktų kilogramo kainos vidurkis yra 6,34 eurai.
Palyginkime šią kainą su žuvies produktų kilogramo vidurkiu. Pagal žuvų produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2018–2019 m. suvestinę , vidutinė parduodamos žuvies kilogramo kaina buvo apie 5 eurai. Brangiausiai kainuoja atlantinės lašišos kilogramas – apie 9,8 eurų be akcijos, pigiausiai – sūdytos silkės kilogramas, apie 2,82 eurų be akcijos. Vis dėlto jūrinės lydekos, menkės filė, plekšnės, karpių bei jūrinių ešerių kilogramo vidutinė kaina svyravo nuo 2,99 iki 7 eurų.
Kitaip sakant, vidutinė mėsos gaminių kaina yra beveik trečdaliu didesnė nei vidutinė žuvies gaminių kainą. Brangiausias mėsos gaminys – jautienos nugarinė, kurios kilogramo kaina siekia 8,88 eurų, taip pat jautienos kumpis be kaulo, už kurį parduotuvėje tektų pakloti 5,85 euro už kilogramą. Pigiausi mėsos produktai – šviežios ar atšaldytos kiaulienos gaminiai – kumpis su ar be kaulu kainuoja 3,19 eurų už kilogramą, o sprandinė bei nugarinė – 4-5 eurai už kilogramą.
Vis dėlto už tokią ir panašią kainą galima įsigyti ir menkės file (4,61 euro už kilogramą), jūrinės lydekos (4,09 euro už kilogramą), taip pat ir karpių (4,49 euro už kilogramą).
4. MITAS: mėsa – naudingesnis produktas už žuvį
Jau seniai žinoma, kad žuvies produktuose yra daug naudingų medžiagų – magnio, kalcio, kalio, geležies, A, B, C ir D vitaminų. Žuvyse yra daug žuvų taukų, palaikančių gerą regėjimą, raumenų ir kaulų sistemą, suteikia žvilgesio plaukams ir odai. Omega-3 ir Omega-6 nesočiųjų riebalų rūgštys sumažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę ir normalizuoja kraujospūdį, pagerina smegenų funkciją, taip pat tyrimais buvo atrasta, kad nesočiųjų riebalų rūgštys stiprina imuninę sistemą.
Lyginant žuvies ir mėsos produktus, svarbu paminėti ir tai, kad mėsoje yra daug daugiau sočiųjų riebalų, kurių didelis kiekis nėra palankus sveikatai. Pavyzdžiui, palyginus šamo ir liesos kiaulienos maistinę vertę, skirtumas didžiulis. Vidutiniškai 100 gramų žuvies yra apie 100-110 kcal., 18 gramų baltymų ir 2.9 gramai nesočiųjų riebalų. 100 gramų kiaulienos yra trigubai daugiau kalorijų, 4 gramų baltymų ir net 33 gramai sočiųjų riebalų.
5. MITAS: Lietuvoje nėra kokybiškos žuvies
Kalbant apie lietuviškus vandens telkinius, jie iš tiesų yra ganėtinai švarūs – ypač išsiskiria Aukštaitijos regiono ežerai. Ten auganti ir neršianti žuvis yra švari, tvarkinga bei ekologiška. Vietose, kuriose plėtojamas verslas – Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, aktyviai nevystomas žemės ūkis, todėl vanduo iš upelių į tvenkinius patenka labai švarus ir be jokių teršalų, o pašarai taip pat švarūs, todėl praktiškai visos tvenkiniuose išaugintos žuvys yra ekologiškos.
Tiesa, yra labiau užterštų, mažiau valytų ežerų ir mažesnių ežerėlių, kurie yra šalia urbanizuotų teritorijų, juose daugiau pramonės ir įvairių teršalų šaltinių.
Žvejojant būtina atkreipti dėmesį į tai, ar vanduo žydi, ar ne, koks apskritai yra vandens telkinio kvapas. Patartina vengti žuvies iš neaiškių telkinių, tvenkinių – žuvis kaupia sunkiuosius metalus mėsoje, tad mes ją suvalgę, veikiant mitybos grandinei, „sėkmingai“ patys pasisotiname teršalais, kurie gali padaryti tikrai daug žalos sveikatai ir organizmui.
6. MITAS: laisvėje gyvenančiose žuvyse yra susikaupę pavojingai dideli gyvsidabrio kiekiai
Gyvsidabris – tai toksinė medžiaga, kuri į aplinką dažniausiai patenka dėl žmogaus veiklos. Pirmiausia šią medžiagą absorbuoja dumbliai, o tada viskas keliauja mitybos grandine – dumbliais minta mažieji organizmai, jais minta žuvys, šias sumedžioja dar didesnės žuvys, kurios tokiu būdu irgi „prisiryja“ gyvsidabrio. Būtent vandens tarša nulemia tai, kad vėliau gyvsidabrio ir sunkiųjų metalų aptinkama žuvyse, kurias mes valgome.
Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. atliktas tyrimas nenustatė atvejų, kad į rinką tiekiamuose žuvininkystės produktuose sunkiųjų metalų, tarp jų ir gyvsidabrio, kiekis viršytų leistiną didžiausią koncentraciją.
Vis dėlto didžiausia gyvsidabrio koncentracija rasta dugne gyvenančiose, giliavandenėse jūrinėse žuvyse – durklažuvėje, tune.
7. MITAS: gėlavandenės žuvys yra sveikesnės už jūrines
Dažnai manoma, kad ežeruose ir upėse gyvenančios žuvys yra sveikesnės ir naudingesnės žmogaus organizmui. Tačiau tai – mitas. Tiek gėlavandenės, tiek jūrinės žuvys turi savyje naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminai A, B, C, D, taip pat gerųjų nesočiųjų riebalų rūgščių. Gėlavandenės žuvys savyje turi daugiau kalcio ir šiek tiek daugiau Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgščių, taip pat jūriniai ešeriai ir lašišos turi šiek tiek daugiau vitamino A ir folio rūgšties palyginus su jų ežerų ir upių giminaičiais.
8. MITAS: norėdami išsaugoti žuvų išteklius, privalome jų nevalgyti
Šis įsitikinimas teisingas tik iš dalies. Žinoma, pasaulyje daug žuvų rūšių kovoja dėl savo teisės išlikti, tačiau siekiant apsaugoti natūralius žuvų išteklius visada galima rinktis ekologiškuose žuvininkystės ūkiuose išaugintas žuvis. Šiuo metu žuvims auginti pritaikytuose vandens telkiniuose auginamų žuvų įvairovė gali patenkinti net pačius išrankiausius pirkėjus. Be populiariausių vietinių žuvų, tokių kaip karpiai, karosai, lydekos, prekybos vietose galima įsigyti ir ekologiškai augintų upėtakių, lašišų ar eršketų. Be to, įsigydami išaugintą žuvį galėsite būti tikri, kad jos mėsoje nėra pesticidų ar kitų pavojingų medžiagų.
9. MITAS: rūkyti žuvies produktai yra nesveika
Europos Komisijos 2016 metais atlikti akvakultūros produktų vartotojų tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje daugiausia suvartojama rūkytų žuvų produktų. Šie vartotojų įpročiai kelia baimių sveikos mitybos propaguotojams, tačiau tai – nepagrįstas nuogąstavimas.
Tinkamai rūkytoje žuvyje galima rasti vitamino A, B, taip pat Omegos-3 riebalų rūgščių. Vienintelis tokios žuvies trūkumas – didelis natrio kiekis, kuris reikalingas rūkymo procesui. Dėl šios priežasties, rūkytos žuvies produktus reikėtų vartoti atsakingai ir su saiku.
10. MITAS: ūkiuose auginamos žuvys šeriamos antibiotikais
Lietuvos žuvininkystės ūkiai, kuriuos vienija Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, propaguoja aplinkai draugišką akvakultūrą ir plėtoja ekologinę žuvininkystę. Tokių ūkių auginamos žuvys negauna jokių antibiotikų ar kitų chemikalų. Tvenkiniuose, kuriuose auginami ekologiški karpiai, griežtai draudžiama maudytis, žvejoti, poilsiauti ar tręšti tvenkinius.
Žuvininkystės tvenkiniuose prekiniai karpiai šeriami kviečių ir kvietrugių grūdais, o ekologiškuose tvenkiniuose žuvys šeriamos ekologiškais pašarais.
