Kokybiškas ir šviežias produktas – tai produktas, kurį vertina daugelis. Šviežias produktas garantuoja gardų, autentišką skonį bei išsaugotas maistingas medžiagas. Šviežia žuvis – vienas vertingiausių organizmui maisto produktų, turinčių daugybę naudingų vitaminų bei elementų. Žuvyje gausu vitaminų A, D, B, E, omega 3-rūgščių, seleno, kalio, kalcio ir kitų naudingų organizmui elementų. Šis gausus vitaminų kompleksas sustiprina organizmą ir suteikia naudos mūsų imuninei sistemai, todėl gali padėti išvengti infekcijų bei virusų.
Kaip atskirti, ar žuvis šviežia?
Nors šviežia žuvis – vitaminų ir mikroelementų šaltinis, žuvis taip pat yra vienas greičiausiai gendančių maisto produktų. Serganti ar sugedusi žuvis ne tik neduoda naudos organizmui, tačiau priešingai – gali jam pakenkti. Sugedusios žuvies vartojimas gali sukelti įvairius organizmo sutrikimus, dažniausiai susijusius su virškinamojo trakto problemomis. Pavyzdžiui, sunkumo pojūtis skrandyje, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Taip pat sugedusi žuvis gali sukelti alergiją.
Norint išsirinkti šviežią žuvį ir praturtinti organizmą naudingomis medžiagomis, būtina atskirti šviežios žuvies požymius. Sužinoti, ar žuvis šviežia, ar ne, galima atidžiai ją apžiūrėjus. Šviežią žuvį nuo nešviežios atskiria blizgi, gleivėta žuvies oda ir šviesiai raudonos žiaunos. Jei žuvis nešviežia, ją gali išduoti žiaunų spalva – žiaunos būna papilkėjusios, praradusios raudoną atspalvį. Svarbus ir kvapas – šviežią žuvį nuo nešviežios atskiria malonus kvapas. Pagedusi žuvis skleidžia kvapą, panašų į amoniako. Taip pat žuvies mėsa turi būti elastinga, neištižusi. Jei paspaudus pirštu ant žuvies lieka duobutė, vadinasi, žuvis gali būti pagedusi. Dažniausios žuvų susirgimo ar sugedimo priežastys yra netinkamos žuvų laikymo sąlygos. Būtina atminti, jog šviežia žuvis gali būti užšaldoma iki –23°C laipsnių ir laikoma šaldiklyje iki septynių parų. Tokiose sąlygose žuvis išlaiko savo šviežumą, maistines medžiagas ir šviežiai žuviai įprastą skonį bei kvapą. Jei įsigyjama jau atšildyta, atitirpinta žuvis, tuomet ją reikėtų suvartoti per parą ir neatšaldyti. Jei atšildyta žuvis dar kartą atšaldoma, ji praranda visas savo maistines savybes bei autentišką skonį.
Šviežia žuvis ir jūros gėrybės – stipraus imuniteto pamatas
Pasaulyje siaučianti koronaviruso pandemija ne vieną iš mūsų privertė pamąstyti, ar iš tiesų tinkamai stipriname savo imunitetą. Dabar labiau nei bet kada žmonės ieško būdų, kaip palaikyti imuninę sistemą. Pagrindinė stipraus imuniteto taisyklė – racionali, subalansuota mityba. Būtent visavertė mityba yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas. Dietologai iš viso pasaulio rekomenduoja kasdien suvalgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, riešutų riebią mėsą keisti į liesą bei valgyti daugiau žuvies. Tiek žuvis, tiek vėžiagyviai suteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų, kurios tinkamai veikia imuninę sveikatą. Žuvis ir jūros gėrybės yra maistinių medžiagų šaltinis: juose yra vitaminų A, B ir D, taip pat omega-3 riebalų rūgščių ir mineralų, tokių kaip kalcis, selenas, fosforas, geležis, cinkas, jodas, magnis ir kalis. Internetiniame tinklalapyje ,,Seafood Nutrition“ pateikiamas profesoriaus Zhang Y. atliktas tyrimas ,,Diet and Health Study“, kuriame dalyvavo daugiau kaip 420 000 žmonių, turinčių silpną imuninę sistemą ir kenčiančių nuo dažnų peršalimų bei kvėpavimo sutrikimų*. Tyrimo metu paaiškėjo, jog reguliariai vartojant žuvį bei jūros gėrybes, tyrime dalyvavusių žmonių mirtingumas sumažėjo 20%. Tyrėjai nustatė, kad žuvies produktuose esantis didelis vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių kiekis padeda sustiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti nuo peršalimo ar kvėpavimo sutrikimų sąlygotų mirčių.
Nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys – nepakeičiamo stiprinant imunitetą. Šios ypatingos rūgštys ne tik gerina bendrą organizmo būklę, stiprina kaulus, mažina nuovargį, silpnumą, bet ir padeda išvengti uždegimų organizme ir juos sumažinti. Omega-3 riebalų rūgštys padeda organizmui kovoti su įvairiais virusais ir infekcijomis, o tai ypač aktualu šiuo metu, kai pasaulyje siaučia klastingas koronavirusas bei jo atmainos. Tinklalapyje apie sveikatą ,,Nutrinional Outlook“ skelbiama, kad remiantis FMCG „Gurus“ ataskaita „COVID-19: strategijų pervertinimas netikrumo eroje“, dabartinė pasaulinė sveikatos padėtis paveikė vartotojų elgseną ir net 79% iš tyrimo apklaustųjų omega-3 rūgštis sieja su tinkamu imuninės sistemos palaikymu. Anksčiau apklausos duomenys skyrėsi – didžioji dauguma omega-3 rūgščių naudą įvardino kaip tinkamą širdies darbo ar smegenų veiklos palaikymą, o ne imuninės sistemos stiprinimą. Tokią žmonių nuomonę galėjo sąlygoti išaugęs susidomėjimas sveikatos prevencija koronaviruso plitimo metu.
Omega-3 riebalų rūgštys ypatingos tuo, jog jos yra mūsų ląstelių membranų sudedamoji dalis ir gali reguliuoti jų savybes. Omega-3 riebalų rūgštys gali reguliuoti imuninių ląstelių aktyvavimą ir taip sumažinti uždegimo rizikas, o jau išplitus uždegimui jį nuslopinti bei neleisti išplisti lėtiniam uždegimui. Norint sustiprinti imuninę sistemą, būtina pasirinkti žuvis, kurios turi didžiausia omega-3 riebalų rūgščių koncentraciją. Daugiausiai šių naudingų rūgščių savyje turi lašišos, silkės, ančiuviai, austrės, sardinės ir upėtakiai. Taip pat naudinga vartoti žuvų taukus, kurių sudėtyje taip pat yra omega-3 riebalų rūgščių.
Vitaminai A, B ir D
Šie trys vitaminai, randami šviežių žuvų produktuose, taip pat atlieka svarbų vaidmenį imuniteto stiprinimo procese. Vitaminas A ne tik apsaugo imuninę sistemą nuo virusų bei bakterijų, bet ir padeda palaikyti tinkamą kvėpavimo sistemos darbą. Šis vitaminas neleidžia virusams ir bakterijoms sukelti uždegimą kvėpavimo sistemoje, o jį sukėlus padeda greičiau numalšinti. Vitamino A šaltiniai yra riebiosios žuvys – skumbrė, menkė, lašiša, tunas. B grupės vitaminai (B2, B6 ir B12), kurių taip pat galime rasti šviežioje žuvyje, padeda slopinti uždegimą reguliuodami deguonies kiekį plaučiuose. Šie vitaminai taip pat skatina greitesnį gijimą bei atsigavimą po ligos. B grupės vitaminų gausu tokiose žuvyse kaip baltasis amūras, menkė, lašiša, taip pat jūros gėrybėse – austrėse, krevetėse. Šviežiose žuvyse galime rasti ir vitamino D, kuris vaidina svarbų vaidmenį kovojant su infekcijomis ir virusais. Vitaminas D veikia tarsi antioksidantas ir naikina mikroorganizmus, patekusius į organizmą. Vitamino D yra gausu sardinėse, lašišoje, silkėje ir tune.
Jei žuvis šviežia, joje taip pat turi būti nemažai jodo, magnio, seleno bei kalio ir kalcio. Jodas yra tarsi kuras, kuris yra organizmo varomoji jėga, nes reguliuoja mūsų medžiagų apykaitą. Imuninei sistemai svarbus tinkamas metabolizmo palaikymas, o jodas užtikrina tinkamą medžiagų apykaitą organizme. Jodo gausu menkėje, jūrų šukutėse, krevetėse. Magnis padeda reguliuoti imuninių ląstelių vystymąsi, jo aptinkama skumbrėse, lašišose, otuose. Selenas veikia kaip antioksidantas, nes padeda sumažinti oksidacinio streso lygį organizme, o tai savo ruožtu padeda sumažinti uždegimą. Seleno gausu sardinėse, krevetėse, tune. Kalis ir kalcis taip pat stiprina imuninę sistemą reguliuodamas imuninių ląstelių veiklą. Šių svarbių mikroelementų galime rasti ote, tune, menkėje ir kitose žuvyse.
