Pereiti prie turinio

Sveika mityba ir gyvensena XXI amžiuje – misija (ne)įmanoma?

Bendruomenė | 2018-11-08

Ne paslaptis, jog sveika mityba – geriausia prevencija tokioms ligoms kaip cukrinis diabetas, insultas, širdies ligos ar net vėžys. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka šiuo metu yra pagrindinis pavojus sveikatai globaliu mastu. Regis, visai nesudėtinga – kokybiškiau maitinkimės, daugiau judėkime ir būsime sveiki, bet ar tikrai viskas taip paprasta?

2016 metais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas rodo, kad kas šeštas Europos gyventojas kenčia nuo nutukimo. Tai – rimta visuomenės sveikatos problema, nes ji žymiai padidina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų riziką.

Tuo tarpu ketvirtadalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. maždaug 1,4 mlrd., skiria nepakankamai laiko aktyviai fizinei veiklai. Mokslininkų teigimu, fizinės veiklos trūkumas žmogui pavojingas taip pat kaip rūkymas, diabetas ar širdies ligos, o kartais gali turėti ir dar rimtesnių pasekmių. 20 minučių per dieną – bent tiek laiko reiktų praleisti vaikštant, bėgiojant, plaukiojant ar užsiimant kita mėgstama sportine veikla.

Kai kurie skaičiai iš tiesų verčia sunerimti. Lapkričio 8-ąją – Europos sveikos mitybos dieną, Europos šalyse stengiamasi dar kartą priminti apie sveiko maitinimosi svarbą sveikatai.

„Per pastaruosius 20-30 metų Lietuvoje drastiškai pasikeitė maistas – išaugo greito maisto pasiūla ar, pavyzdžiui, padidėjo šokolado, kuriame daug druskos ir cukraus, įvairovė, ir pan. Pakitę ir baltymai maiste, pavyzdžiui, vištiena yra su antibiotikais, skatina atsparumą antibiotikams, kurie skiriami ligoms gydyti“, – Kauno technologijos universitete (KTU) vykusioje paskaitoje „Šiuolaikinės sveikatinimo strategijos, #studentas_2018“ vardijo sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas, KTU dėstytojas dr. Artūras Sujeta.

Koks maistas šiandien yra sveikas pasirinkimas?

Vadovėlinis atsakymas į klausimą, kas yra sveikas maistas, vėlgi atrodo paprastas. Tai maistas, kuris organizmą aprūpina jam reikalingomis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais.

Pasak KTU dėstytojo dr. Artūro Sujetos, į racioną reiktų įtraukti daugiau mitybos bei sporto specialistų,  mokslininkų sudarytame meniu naudojamų žmogaus sveikatai naudingų maisto produktų, tokių kaip obuoliai, brokoliai, graikiniai riešutai, avokadai, naudingieji džiovinti vaisiai, alyvuogių aliejus ir kt.

Sveikai mitybai labai svarbus ir pakankamas skaidulų vartojimas, tad reiktų nepamiršti vartoti būtent skaidulų turinčio maisto. Paprasčiausias būdas jų gauti – užkandžiams rinktis vaisius, daržoves ar sumuštinį su visų grūdo dalių duona.

Būtent į užkandžius A.Sujeta pataria atkreipti dėmesį. „Jei, pavyzdžiui, geriate kavą su pienu ir cukrumi, organizmas traktuoja tai kaip užkandį, tad „suvalgius“ tokį užkandį (kaip ir kitus), reikėtų keletą valandų po to nevalgyti, kad susinormalizuotų gliukozės kiekis kraujyje“.

Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į funkcionalųjį maistą – tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris, be mitybinės vertės, daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Į tokius maisto produktus gamybos metu yra įdedama funkcionaliųjų maisto veikliųjų dalių (tokio maisto veikliosios dalys gali būti tokios kaip maistinės skaidulos, polidekstrinai, sėlenos, gerinančios virškinimo trakto veiklą ir daugelis kitų).

Ekspertai tikina, kad funkcionalusis maistas ne tik palaiko optimalią žmonių sveikatą, užtikrina gerą savijautą, bet ir atitinka sveikos mitybos reikalavimus.

„Funkcionalusis maistas laikomas XXI amžiaus maistu“, – sako ne vieną dešimtmetį maisto technologijų srityje besidarbuojantis KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Petras Venskutonis.

Kaip pradėti sportuoti?

„Lyginant situaciją prieš 100 metų ir dabar, judėjimą sumažinome maždaug 4 kartus“, – pabrėžia A. Sujeta. Sportuoti, būti fiziškai aktyviam ne ką mažiau svarbu nei sveikai maitintis.  Rekomenduojama, jog 18-64 metų amžiaus suaugusieji bent 150 minučių per savaitę skirtų vidutinio intensyvumo aerobiniam (spartus vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgimas ir pan.) fiziniam aktyvumui arba bent 75 minutes intensyviam aerobiniam fiziniam aktyvumui.

Sveikos gyvensenos specialistas pabrėžia, kad nesvarbu kokio amžiaus žmogaus – vaikas, suaugęs ar senjoras, judėti būtina visiems ir tam nereikia specialių sąlygų.

„Nėra pasiteisinimų nesportuoti, užtenka elementarių sąlygų, net ir „barake“ gyvendamas studentas gali išeiti į kiemą pabėgioti“, – neabejoja A. Sujeta ir priduria, kad studentai, sakantys, jog paskaitos jiems trukdo sportuoti, tiesiog stebina.

Pasak jo, reikėtų pradėti nuo mažesnių tikslų ir investicijų, kad noras ir pasiryžimas sportuoti niekur nedingtų iš pirmo karto nepavykus įgyvendinti maksimalių sau išsikeltų uždavinių.

Aukštosios mokyklos taip pat stengiasi sudaryti palankias sąlyga sportuoti studentams, pavyzdžiui, KTU jau antrus metus veikia sporto klubas „Activated“, kuriame studentai gali nemokamai sportuoti ir gauti konsultacijas sporto ir mitybos klausimais.