Strateginė tarptautinė diskusija kompelemtarių baltymų integravimui į sveikatai palankias maisto sistemas Lietuvoje

2025 m. lapkričio 19 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko esminis politinis dialogas, kuriame suinteresuotosios šalys iš mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos sektorių, taikydamos iššūkiais grindžiamo mokymosi (IGM) metodiką, parengė strateginį veiksmų planą. Dialogas buvo skirtas spartinti komplementarių augalinių baltymų integravimą į Lietuvos maisto sistemą, visų pirma naudojant nepakankamai išnaudojamus vietinius išteklius: pluoštines kanapes (Cannabis sativa L.) ir moliūgus (Cucurbita spp.).

Pagrindinė dialogo išvada pabrėžia būtinybę priimti vientisą žiedinės bioekonomikos modelį. Šis požiūris ne tik stiprina nacionalinę baltymų autonomiją, bet ir didina maisto sistemos atsparumą geopolitiniams bei klimato šokams. Mokslinė analizė patvirtina didelį potencialą didelės vertės baltymų koncentratams (iki 50 % baltymų kanapių išspaudose, iki 48 % moliūgų sėklų miltuose), jei bus diegiamos pažangios perdirbimo technologijos, pavyzdžiui, ultragarsu asistuojama ekstrakcija.

Strategijos sėkmė priklauso nuo tvirtų politikos priemonių, skirtų rinkoms formuoti ir valdymui suderinti keturiose srityse: moksliniai tyrimai ir inovacijos, teisinis reguliavimas, visuomenės įsitraukimas, bei žinios ir kompetencija. Tarp esminių dialogo metu suformuotų rekomendacijų yra šios:

1. Diferencijuotas PVM Taikymas, kuriuo numatoma įvesti diferencijuotus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, pagrįstus maisto produktų poveikiu sveikatai ir aplinkai, siekiant paskatinti tvarų vartojimą.
2. Viešųjų Pirkimų panaudojimas, skatinantis strategiškai naudoti viešuosius pirkimus, nustatant stabilią paklausą vietinės kilmės alternatyviems baltymams institucinėse įstaigose. Tai veiktų kaip inkaro investicija, sumažinanti tiekimo grandinės riziką.
3. Tikslingos Investicijos į MTEP, nukreipti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), siekiant užpildyti technines spragas baltymų funkcionalumo ir šalutinių produktų vertės didinimo srityse.
4. Švietimo Reforma, kuri gali prisidėti sprendžiant žmogiškojo kapitalo trūkumo problemą, integruojant alternatyvių baltymų švietimą į pradinio ir profesinio rengimo mokymo programas.

Dialogas pabrėžė būtinybę užtikrinti stiprų, nedviprasmišką institucinį suderinamumą tarp Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Norint veiksmingai valdyti dvejopos paskirties (maisto ir ne maisto) žiedinės bioekonomikos išteklius, privaloma nuolatinė daugiasektorinė ministerijų partnerystė.