Artėjant antrajai nacionalinei diskusijai, kuri organizuojama siekiant įgyvendinti „CleverFOOD“ projekto tikslus, prisiminkime, kokias svarbias įžvalgas pavyko gauti pirmosios nacionalinės diskusijos, įvykusios 2024 metų lapkričio 11 dieną, metu.
KTU Maisto instituto mokslininkai Lietuvoje surengė svarbią diskusiją apie tai, kaip į mūsų mitybą įtraukti daugiau alternatyvių baltymų. Pasidalyti savo idėjomis susirinko įvairių sektorių ekspertai, tarp jų – valstybinių institucijų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, universitetų, tokių kaip Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, įmonių, tokių kaip „Baltic Champs“, „SPILA“, „Insectum“ ir „Ekoproduktas“, taip pat asociacijos „Kooperacijos kelias“ ir nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ atstovai.
Tikslas buvo išsiaiškinti, kaip iki 2030 m. geriausiai integruoti alternatyvius baltymus į mūsų maisto sistemą taip, kad jie būtų naudingi mūsų sveikatai ir planetai. Dalyviai svarstė, ką reikia daryti tokiose srityse kaip įstatymai ir jų įgyvendinimo gairės, švietimas ir kompetencijos, visuomenės įtraukimas ir parama moksliniams tyrimams bei naujoms idėjoms.
Per gyvas, moderuojamas sesijas grupės įsivaizdavo idealią situaciją, o paskui atidžiai nagrinėjo, kas gali trukdyti šias idėjas paversti realybe. Jos kalbėjo apie tokius dalykus, kaip aiškių taisyklių poreikis, būtinybė užtikrinti, kad žmonės turėtų reikiamų žinių, visų įtraukimas į veiklą ir naujų mokslinių tyrimų skatinimas.
Pagrindinės diskusijų įžvalgos buvo šios:
Teisinis reguliavimas: šiuo klausimu, pasak diskusijos dalyvių, būtinas mokymasis iš kitų šalių, bandomųjų projektų vykdymas, dėmesio sutelkimas į žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatą kartu („ONE HEALTH“), užtikrinimas, kad nauji maisto produktai būtų saugūs, o įmonės galėtų konkuruoti, ir valstybės parama.
Žinios ir kompetencijos: čia svarbiausiais aspektais įvardinti poreikiai – šviesti biotechnologijų specialistus ir užtikrinti, kad įvairios darbo grupės dirbtų kartu ir turėtų pakankamas kompetencijas suprasti vieni kitus. Labai svarbu nuolat kaupti žinias ir įgūdžius Lietuvoje.
Visuomenės dalyvavimas: buvo akcentuotas poreikis gerbti žmonių pasirinkimą, rengti visuomenės informavimo kampanijas, skatinti atvirą dalijimąsi informacija ir užtikrinti, kad vyriausybė būtų atvira naujoms idėjoms.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos: Panašiai kaip ir visuomenės dalyvavimas, pabrėžta būtinybė užtikrinti pasirinkimo laisvę, švietimą, atvirą informaciją ir inovacijas remiančią vyriausybę.
Dalyviai taip pat nurodė galimas kliūtis, tokias kaip visuomenės skepticizmas, lėšų trūkumas bandymams, ribota informacija iš kitų šalių, sunkumai dalijantis duomenimis, lėti vyriausybės procesai, nepakankamai kvalifikuotų žmonių ir sudėtinga biurokratija.
Ši diskusija buvo svarbus žingsnis siekiant išsiaiškinti, kaip Lietuva gali įsisavinti alternatyvius baltymus, kad ateitis būtų sveikesnė ir tvaresnė. Surinktos įžvalgos padės orientuotis į būsimus politikos ir plėtros žingsnius šioje svarbioje srityje.
