Europos Sąjungoje galioja griežti reikalavimai į bendrą rinką tiekiamų maisto produktų kokybei, jų ženklinimui. Produktai turi atitikti nustatytus maisto saugos reglamentavimus. O kaip išsiaiškinti, kad pirkėjui siūlomas produktas yra ne tik kokybiškas, bet ir skanus?
Siekdami sužinoti vartotojų nuomonę apie produktą gamintojai į pagalbą pasitelkia vartotojų nuomonės tyrimus. Aklųjų degustacijų (angl. blind tasting) metu maisto produktų vertintojai nežino, kokį tos pačios rūšies, bet skirtingų prekės ženklų produktą, pavyzdžiui, jogurtą, ragauja.
Tokių tyrimų metu vartotojų paprastai prašoma įvertinti produktą pagal išvaizdą, kvapą, spalvą, skonį, bendrą įspūdį ir kitus, gamintojui svarbius kriterijus.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėjos Aldonos Mieželienės, vartotojų nuomonės tyrimai visuomet gali įnešti netikėtumų.
„Tyrimų rezultatai gali būti labai įvairūs ir iš anksto jų prognozuoti negalima. Šiuo atveju prekės ženklas neatlieka praktiškai jokio vaidmens, nes vartotojai vertina koduotus mėginius ir nežino, kieno produktą vertina“, – sako A. Mieželienė.
„Atsižvelgiame į vartotojų skonį“, – dažnai kartoja maisto gamybos bei prekybos atstovai. Ką tai reiškia praktiškai? Mes tai siejame su griežta maisto gaminių kokybės užtikrinimo sistema. Kokybės kontrolė apima akredituotais tyrimų metodais atliekamus analitinius produktų tyrimus, gamybos vietų auditą bei juslinius tyrimus, kitaip tariant – maisto produktų ragavimus“, – sako UAB „Lidl Lietuva“ atstovė Valerija Lebedeva.
Pasak jos, maisto produktų jusliniai tyrimai atliekami pirkimų vadovui, atsakingam už tam tikrą prekių kategoriją, nusprendus nuodugniau išnagrinėti produkto poziciją rinkoje, sugretinti su konkurentų gaminiais.
„Jusliniuose tyrimuose dalyvauja ne tik pirkimų vadovai, kokybės specialistai, bet ir vartotojai – jiems skirti testavimai rengiami KTU Maisto institute, kuris turi solidžią mokslinę ir materialiąją bazę jų įgyvendinimui“, – pastebi V. Lebedeva.
Proga pasitempti
A. Mieželienės teigimu, priklausomai nuo užsakovo pageidavimų ir siekiamo tikslo, juslinių tyrimų metu gali būti vertinamos ne tik įprastos produkto savybės, pavyzdžiui, dydis, forma, bet ir gana specifinės, tokios kaip sūrio išakijimas ar duonos poringumas.
„Aklųjų degustacijų metu, nenurodant prekės ženklo ar gamintojo, dalyviams sudaromos sąlygos objektyviai įvertinti gaminio skonines savybes, tekstūrą ir kitus aspektus – visa tai, kas kiekvienam iš mūsų leidžia nuspręsti, ar konkretaus maisto produkto kokybė verta jo kainos ir ar jį įsigysime darkart“, – sako V. Lebedeva.
Kas atsitinka gavus tyrimų rezultatus? Pasak „Lidl Lietuva“ atstovės, jeigu prekė sulaukia aukštų įvertinimų, galima pasidžiaugti, jei ne – reikia daryti atitinkamas išvadas ir imtis veiksmų.
„Jei vartotojai produktui pažeria kritikos, ji išanalizuojama ir pritaikoma praktiškai tobulinant produkto receptūrą arba gamybos technologiją. Po kurio laiko tyrimas kartojamas vertinant pasiektą pokytį“, – aiškina V. Lebedeva.
Profesionalūs „ragautojai“
Pasak A. Mieželienės, be minėtų vartotojų nuomonės tyrimų, KTU Juslinės analizės mokslo laboratorijoje atliekami ir produktų ar žaliavų tyrimai, naudojant ne atsitiktine tvarka parinktus vartotojus, bet atrinktą, apmokytą juslinio vertinimo grupę.
„Tai ne mažiau svarbūs tyrimai už kitus, pavyzdžiui, cheminius ar mikrobiologinius maisto tyrimus. Kiekvienu atveju naudojami tam tikri instrumentai, o šiuo atveju tyrimo instrumentas – vertintojų grupė. Šiai grupei atrinkti ir sudaryti laikomės tarptautinių standartų, kurie nusako, kaip vertintojai turi būti atrenkami ir paruošiami tokiam darbui“, – sako A. Mieželienė.
Tinkamas skonio ir uoslės receptorių jautrumas, gera sveikatos būklė – tai vieni pagrindinių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, ar žmogus gali dirbti tokį darbą ar ne. Po pirminės atrankos atrinkti potencialūs vertintojai yra apmokomi pagal tam tikrą metodiką. Vertintojų grupę sudaro ne mažiau kaip 5 asmenys.
„Įvairių programų metu tikriname gebėjimus pajausti skonius skirtingose koncentracijose. Maisto produktų vertintojai geba pajausti atskirus skonius bei kvapus, įvertinti jų intensyvumą ar pajusti pašalinį produkte esantį skonį ar kvapą, kas paprastai signalizuoja apie galimus nukrypimus nuo normos“, – aiškina KTU Maisto instituto atstovė.
A. Mieželienė pastebi, jog verslo įmonės į Maisto institutą dažniausiai kreipiasi, kad šis padėtų suformuoti ir parengti profesionalių vertintojų grupę tyrimams atlikti. Pats Maisto institutas turi savo nuolatinę vertintojų grupę, kurią, A. Mieželienės teigimu, kaip ir kiekvieną tyrimo instrumentą, reguliariai tikrina.
„Rokiškio pienas“, „Mantinga“, „Pieno žvaigždės“, „Kėdainių konservų fabrikas“ – tai tik keletas iš daugelio įmonių, su kuriais esame dirbę dėl įvairių juslinių produktų tyrimų. Džiugu, kad Lietuvos įmonės supranta tokių tyrimų svarbą ir tai, kaip kokybiškai bei preciziškai jie turi būti atliekami siekiant gero rezultato“, – neabejoja pašnekovė.
