Kaip skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, apie trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir vartoti tinkamo maisto yra išmetama kaip atliekos – dėl to auga maisto poreikis ir jo kaina, prastėja jo kokybė, didėja socialinė atskirtis. Augant žemės ūkio produkcijai, plečiasi ūkio plotai ir nyksta miškai bei kitos natūralios gamtos buveinės. O dėl sąvartynuose pūvančio maisto susidaro klimatą keičiančios metano dujos. Jei maisto švaistymas būtų valstybė, pagal poveikį klimato kaitai užimtų trečią vietą po Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Dažnai galvojama, kad maistą į šiukšliadėžę meta turtingesnių Vakarų valstybių gyventojai, o tokiose šalyse kaip Lietuva šios bėdos nėra. „Ar Lietuvoje maisto švaistymas problema? Atsakymas priklauso nuo to, su kokiomis valstybėmis lyginsimės. Aišku, norisi baksnoti pirštu į tas, kurios švaisto daug, bet yra šalių, kuriose žmonės maisto beveik neišmeta“, – sako naujo tyrimo apie Lietuvoje švaistomą maistą ir galimybę juo pasidalinti su nepasiturinčiais vadovė, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkė dr. Gitana Alenčikienė.
Pilną laidos „Vienkartinė planeta” įrašą, galite rasti ČIA.
