Maisto švaistymas yra svarbi visuomeninė problema, sukelianti reikšmingų ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių pasekmių. Veiksmingų prevencijos priemonių įgyvendinimas reikalauja žinių apie maisto švaistymo sąvoką, priežastis ir susidarymo grandinę. Laiku įvertinus šiuo metu maisto atliekoms priskirtinų maisto produktų saugos ir kokybės rodiklius, tinkamai pakeitus teisinę reglamentavimo bazę, sukūrus tarpinstitucinio koordinavimo modelį tokių maisto produktų paskirstymui atsakingoms organizacijoms ir socialiai remtiniems asmenims, būtų galima maksimaliai sumažinti maisto patekimą į atliekas.
Projekto tikslas – apibrėžti švaistomo maisto sąvoką ir pateikti pasiūlymus dėl švaistomo maisto kiekio sumažinimo, keičiant teisinį reglamentavimą, parengiant tarpinstitucinį maisto perskirstymo koordinavimo modelį, šviečiant maisto tiekimo grandinės subjektus ir vartotojus.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. REP3/2016).